Dictionary of the Lithuanian Language.
pamišti — pamìšti intr. 1. Skr, Mlt, Alk sutrikti, suirti: Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas Vv. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai Krš. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie Žem. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos … Dictionary of the Lithuanian Language
pamįsti — pamį̃sti tr. užduoti spėti, minti: Aš pamįsiu [mįslę] Šts. Aš pamį̃sčiau, ans ančtiktum JI25. mįsti; įmįsti; pamįsti … Dictionary of the Lithuanian Language
pamišti — pami̇̀šti vksm. Ji̇̀ pami̇̀šo iš sielvarto … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sumišti — sumìšti intr. 1. susijungti draugėn, susimaišyti: Pienas su išrūgom sumìšo Ds. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais rš. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. 2. R sutrikti, suirti … Dictionary of the Lithuanian Language
apmišti — apmìšti intr. 1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš. 2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12. | refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
apstrikti — 2 apstrikti intr. Krz196 pamišti. strikti; apstrikti … Dictionary of the Lithuanian Language
apsvaigti — apsvaĩgti intr. 1. K, KŽ, Vkš, Slk pajusti svaigulį, kvaitulį; pasidaryti girtam, apgirsti: Zosė iš pradžios, apsvaigusi degtine, tylėjo ir maža tegirdėjo jų kalbos Žem. Seniai neragavę alaus, seniukai greit apsvaigo A.Vien. Brolis Keleris… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmisti — 1 atmìsti intr. K.Būg, Skdv, Klm pasidaryti jautriam, atšipti (apie dantis): Dantys atmìto nuo rūgštų obalių, t. y. atšipo J. Man dantys atmìto nuo rūgštaus obuolio Grv. | refl.: Mano dantys atsimìto nuo obalių, uogų rūgštų, t. y. atšiupo J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmišti — atmìšti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti. mišti; apmišti; atmišti; įmišti; išmišti; numišti; pamišti; pramišti; primišti; sumišti … Dictionary of the Lithuanian Language
atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… … Dictionary of the Lithuanian Language
